Iš viešbučio išvažiavome standartiškai, apie 08:30. Aplankėme miestelio suvenyrų parduotuves. Apie 10:30 užsipylėme kuro ir pajudėjome link Grand Canyon. Pakeliui, kaip visada gražūs vaizdai:

Ir pagaliau, Grand Canyon!

Vovere Showoff`ere. Visi filmavo, fotkino, o ji grauze riesuta ir nieko nebijojo.

Toliau dar graziu vaizdu:

Karstis apie 30 laipsniu arba daugiau. Kasdien atrodo, kad idegti jau nebeimanoma, bet vis klystam.

Kad ir kaip netikėta, motociklą ryte radome pilnos komplektacijos. Papusryčiavome, susipakavome ir išlėkėme. Aišku, pro indėnus ramiai pravažiuoti neišeina:

O čia bepilotis automobilio tempimo būdas, apie khrį kalbėjau vakar:

Radome dar indėnų urvų:

Ir dar prerijų:

Apsilankėme “Painted deserts”. Dažytose dykumose.

Čia “Brolis” iš “ratų”. Wigwam Village. Ta vieta buvo Ratų filmuke, ar bent kažkaip su tuo susijusi. Žurnalistinį tyrimą galbūt atliksiu kada nors vėliau

Buvo ir policininkas (tik be skiriamųjų ženklų ir nerenovuotas):

Dar vienas namelis ant ratų: keista foto gavosi.

Pasiekėme Flagstaff’ą. Miestelis labai fainas ir gražus. Kadangi rytoj Grand kanjono diena, apsistojome ne jame, o toliau esančiame Williams. Bus arčiau važiuoti, labiau spėsime.

Apsistojome viešbutyje. Išsikrovėme daiktus ir važiavome apsidairyto į Williams miestelį. Viskas labai fainai, gražu, daug eismo, žmonių, kavinių, bariukų.

Suvalgėme po taco, pasivaikščiojome ir grįžome į viešbutį.

Iki rytojaus, labanakt…

Visą dieną rašiau postą (sėdėdamas ant motociklo, žinoma). Bet kažkaip viskas dingo. Todėl rašau iš naujo. Postas bus paprastas, nes įvyko vaizdų diena.
Išvažiavome apie 08:30. Tikslas: Hyde parkas, Santa Fe. Nuorodą davė viešbučio administratorė. Davė ji ir kitą nuorodą, tik sakė, jog niekada ten pati nebuvo ir nežino, kas ten yra. Nenuostabu, kad ten ir nevažiavome. Taigi. Hyde parkas yra aukštokai kalnuose. Iki kalno reikėjo pravažiuoyi miestelį, kuris yra labai gražus.

Užkilome iki jo. Bet pamatėme, jog dar daug kalno liko. Tam kalnas ir yra, kad į jį užkilti. Todėl kilome. Kol kuro rodyklė pasakė “NE”. O jeigu tiksliau, borto kompas rodė, jog galime nuvažiuoti dar 27 mylias. Nuvažiavus 1 mylią jau rodė, kad galime nuvažiuoti 23. Mane skaičiuoti mokė kitaip… Bet nesvarbu.

Apsisukome ir riedėjome atgal.

Vos nusileidę ieškojome degalinės. Navigacija nuvedė į vietą, kurioje degalinės nebuvo (arba ji atrodė kaip visi pastatai, ir mes jos nepažinome). Bet radome du žmones, vyrą ir moterį. Jie meksikietiškais gatvių pavadinimais bandė nupasakoti kelią iki degalinės. Po 20 minučių bendravimo moteris palydėjo mus iki degalinės. Thx.
Toliau sutikome porą draugų. Draugą arklį:

Ir draugę kobrą:

Taip pat Cadillac Escalade su standartiniais ratais (18 colių ten tikrai ne standartas):

Prasidėjo kelionė prerijomis.

Kuro kainos USA atvirkščiai proporcingos šio kalno dydžiui:

Viadukai:

Ir t.t.

Kai kurios fūros turi gale pelekus, kurie kažką daro su oro srautu. Bet važiuojant tokiai iš paskos skirtumo didelio nesijaučia. Vistiek daužo kaip reikiant..

Vienas video atstotų daug foto. Pabandysiu įkelti posto pabaigoje. Jeigu neužmigsiu.

Turiu pastebėti, kad net Harley-Davidson neturi miesto, pavadinto savo vardu (lyg ir). Bet žiūrėkit, kas turi! Baltosios ir raudonosios garbei

Ten ir užsukome. Užsipylėme kuro, palaukėme kol nustos lašnoti ir važiavome toliau.

Traukiniai čia traukia po 120 vagonų (daugiau dar kol kas nesuskaičiavom). Priekyje 3-4 lokomotyvai. Gražu, kai viskas vyksta prerijose. Bet šiuo metu.jie signalizuoja ir važiuoja po mūsų viešbučio langu. Neįdomu.

Pasiekėme Gallup’ą. Šios dienos tikslą.
Ir dienos kulminacija: viešbutis. Įpratome prie Super 8 gero kainos/kokybės santykio. Bet šiandien šiek tiek kitaip. Viešbutis prastam rajone. Kol į vidų nešėmės daiktus, tris valkatas išsivežė kažkokia tarnyba. Gatvėmis valkiojasi bedarbiai. Šalia važiuoja traukiniai (ne taip dažnai, bet vistiek). Rytoj jau būsime Arizonoje.

P.S. Laikas prasisuko dar valanda atgal. Tik šiandien vakare pamatėm. Kaip ir neblogai.
Beje, amerikiečiai labai keistai gabenasi savo automobilius namukais ant ratų: prisikabina standžia vilktim ir tempia. Tempiamoje mašinoje žmonių nėra. Nesuprantu, kaip jos vairuojasi. Įkelsiu video..:)

Laikas prasisuko valanda atgal. Visai netikėtai :). 07:00 pusryčiai. Viešbučio darbuotojas rado lauke driežą. Klausė, ar ne mūsų.

Aplink vėl kalnai:

Sustojome silver moon kavinėje. Palaukėme, kol aprims lietus. Pasidėliojome tolimesnį maršrutą.

Pravažiavome posūkį į Las vegas’ą. Nesukome. Ne dėl to, kad neturime $ už ką lošti (užstatytume Voshodą), bet dėl to, kad ten netikras las vegas. Iš mažosios L

Aplenkėme namą ant ratų, panašų į fūrą:

Ten tikriausiai du miegamieji ir vonia yra.
O vaizdai tik gražėjo.

Radom miestą Eldorado, nors S. Povilaitis jo nerado.

Šiaip labai įdomus miestelis. Su neįprasta ir vienoda architektūra. Labai ramus. Ir turi gerą parduotuvę, kurioje pirkome skanius Burito.

Apsistojome viešbutuky. Kad ir kaip būtų nekeista, vėl super 8.

Važiavome pasivažinėt. Mieste labai daug įmantrių mašinų ir milžiniškų ratlankių. Lietuvoje tikriausiai būtų tokia pati situacija, jeigu tik finansinė padėtis būtų panaši
Čia Cadillac Escalade tekinis:

O čia neaišku kas:

Dar yra nemažai mašinų su hidraulinėmis pakabomis (kadangi jie neturi duobių asfalte, ir neturi visiškai, tai patys pasidaro šokinėjančią mašiną). Ramiai važiuoti irgi atsibosta.

Kad ir kaip niekam neįdomu, bet parduotuvėje nusipirkau mašinėlę ir apsiskutau barzdą ir dar maikę už $5, kad tiksliau išreikščiau mintį.

Reikės galvoti įdomesnių pramogų :\

Išvažiavome 08:45. Važiuosime beveik vien tik greitkeliu (juo ir eina route 66). Amarillo turėtume pasiekti labai greitai. Lankytinų vietų daug nėra.
Prasidėjo raudona žemė. Atrodo keistokai, kaip molis. Bet ten dirbami  laukai, todėl ne molis

Įvažiavom į Elk City. Fainas miestelis. Turi Route 66 muziejų. Į jį ir užsuksime.

Gaila, bet sekmadieniais muziejus nedirba :\. Paliksim sekančiam kartui :D.
Ryte dar buvo vėsoka, bet nuo 09:30 pradėjo kaitinti.
Pasiekėme Sayre miestelį. Nieko labai įdomaus.

Mes Texas’e!

Pravažiavome Shamrock.
Sustojome McLean’e. Prie kažkokio muziejaus, kuris taip pat uždarytas. Bet sutikome porą žmonių, keliaujančių iš Los Angeles į Chicago automobiliu. Pabendravome, pavaišinome žaliomis devyneriomis. Jie davė mums kažkokio žmogaus iš SantaFe kontaktą, apsistojimui.

Važiuojame link Amarillo. Ieškome degalinių, nes baiginėjasi kuras.
Radome mažą degalinę. Bandėme toliau važiuoti Route 66, bet įvažiavome į kažkokius fermerio laukus. Teko apsisukti ir grįžti į greitkelį.

Toliau važiuojame greitkeliu vis nusukdami į lygiagrečius kelius, kurie yra route 66.

13:30 jau esame Amarillo. Apsidairysime.

Nusipirkome pigių, bet skanių hot dog’ų. Tik juos čia pasigaminti reikia pačiam :). Pardavėjas ant lapo nupiešė planą kaip rasti kavinę su internetu. Radome, išgėrėme kavos ir susidėliojome tolimesnį maršrutą. Šiandien viršysime dienos normą ir apsistosime ne Amarillo, o Tucumari. Mažiau važiuoti reikės rytoj.
Ir pagaliau, ilgai laukta vieta, Giedriaus svajonė: kadilakų ranča!

Rodos kaupėsi lietus. Bet iškrito tik keli lašai.
Radome keistoką karvę:

Jų tokių čia yra nemažai. Bet yra ir normalių. Vietomis labai daug (galima jas skaičiuoti net ne vienetais, o hektarais).

Pervažiavome texas’ą ir įvažiavome į New Mexico!

Įvažiavome į NEW MEXICO!

Vaizdai važiuojant įspūdingi.
Radome degalinę-muziejų. Beje, degalinė CHEVRON. Gal girdėtas vardas..

Ten daug visko, bet USA internetas nepritaikytas parodyti viso USA grožio.
Debesys vėl kaupiasi.

Dar tikėjomės, kad spėsime iki viešbučio nuvažiuoti sausi. Nors ir važiavome 90 mph greičiu, vistiek nespėjome ir sušlapome. Nedaug..

Diena baigta

Atsikėlėme 07:00. Pavalgėme pusryčius. Išvažiavome 08:30. Ryte sutikome indėną:

Važiuojame pagauti route 66 kelio ir tada juo ilgą atstumą iki pirmojo objekto: Will Rogers muziejaus. O pakeliui važiavome pro Chelsea.

Chelsea foto nebus, nes derinau navigacija. Dar nesugalvojom kur ja pritvirtinti. Motociklo integruota navigacija kartais sunkiai veikia.

Sutikome tanką, polociją ir gaisrinę vienoj vietoj.

O
Pasiekėme Will Rogers muziejų. Kadangi vėluojame, į vidų nėjome.
11:30 pasiekėme Tulsą. Vakarykštės dienos tikslą. Šiandien užtrukome verizon’e bandydami nusipirkti kortelę.

Važiuojame per Bristow. Ieškome kremo nuo saulės, nes savo palikome Vinitos viešbuty. Neradome, išvažiavome.

Sustojome parduotuvėje. NĖRA SŪRELIŲ. Visai. O dar sako, kad svajonių šalis…

Pasiekėme Chandler. Mažai gyvas miestelis.

Sustojome prie pieno butelio.

Važiuojam toliau. Oklahomoje šiek tiek pasiklydome. Kelis kartus stojome aiškintis maršruto. Nusprendėme iki Clintono pavažiuoti greitkeliu. Sustojome kelių mokesčio stotelėje. Tik joje, ne taip kaip pirmojoje, nebuvo žmogaus. Reikejo tiesiog įmesti į indą centų. Kažkada mačiau filme, tai jau mokėjau… :). Tik nesupratau kaip tas aparatas juos atskiria.
O čia šiaip nuotrauka. Pakeliui:

Visą dieną labai karšta. Gal apie 30. Ir mažai debesų. Nors ir tepames kremu nuo saulės (50 galingumo), vistiek įdegam.

Vėl apsistojome Super 8 motelyje. Kokybė šio viešbučio visur panaši ir gana nebloga.

Jau esame nuvažiavę 1100 mylių (apie 1700 km) per keturias važiavimo dienas. Per dieną gaunasi apie 425 km. Vėliau tempas turėtų būti mažesnis. Gal net bus kada parašyti blog’ą..

Šią dieną aprašysiu šiek tiek vėliau.nesuruoštas post’as…

Išvažiavome 11 valandą. Nusprendėme paskubėti, nes pirmą dieną nuvažiavome tik pusę normos (~150 km vietoj 330).
Važiavome optimistiškai, galvodami, kad visur spėsime. Bet neaplankyti lankytinų vietų negalėjome. Todėl viešbutyje buvome tik ~23. Vakare važiavome jau tamsoje, greitkeliu. Sunkvežimiai greitkelyje važiuoja tokiu pačiu greičiu kaip ir lengvosios, ~120 – 130 km/h. Važiuoti šalia visai linksma. Kadangi taip vėlai buvom viešbutyje, tai trumpas ir aprašymas. Toliau tik šiek tiek nuotraukų:

Išėjome ieškoti motociklo. Buvo sudėtinga, nes ėjome pėsti. Sudėtinga todėl, kad suburb’as pėstiesiems nepritaikytas. Nepritaikytas, nes nėra pėsčiųjų perėjų. O perėjų nėra todėl, kad pėsčiomis čia niekas nevaikšto… Jeigu ne vairuotojųvairavimo kultūra, per kelią gal ir nebūtume perėję.. Lietuviai šioje vietoje akmens amžiuje. Aš taip pat, bet pasitaisysiu :D. Užtai Amerika akmens amžiuje ekologijos prasme. Va, pavyzdžiui, ką jie naudoja batams užsirišti:

Bet grįžkim prie temos. Radom garažiuką su mūsų motociklu.

Gavome tai, dėl ko ir atvažiavome: HD Electra Glide. 2014 m. Rida ~12k.

Iš pradžių važiavome į Čikagos centrą, pažiūrėti ‘Sears tower’. Bet radome tik ‘Willis Tower’, kuris lygiai toks pat.

Pasivažinėjome po miestą (tikrai ne todėl, kad pasiklydome, bet gal).

And so on… Vistik radom pradžią:

O toliau vyko kelionė. 158 km iki Pontiaco, pakeliui aplankant draugą rocketman’ą, Elvį Preslį ir kitus.

Užsipylėm kuro:

Ir atvažiavom ten, kur reikia miegoti.

Bet kadangi buvo vandens, tai dar ir pasimaudėm.

Atvykome. Tikru lėktuvu be propelerių. Skridome 9 valandas. Viskas puiku. Susipažinome su čikagos lietuvėmis Edita ir Marija bei Andrew (čikagiečiu). Buvome nuvežti į piceriją ir ten valgėme nerealią picą.

Paskui aplankėme Mariją, o po to buvome nuvežti į paskirties vietą (viešbutį visai šalia motociklų nuomos punkto). Apakę iš nuostabos ėjome rezervuoti kambario bei pasakėme IKI Editai.
Apžiūrėjome kambarį bei išsikorovėme daiktus.

Ėjome pasivaikščioti:

Giedrius netyčia rado tai, ko ieškojo, bet kai yra daug, sunku išsirinkti

Dienos pabaiga. Kol kas.

Skridome lėktuvu su propeleriais: