Pakeliui sutikome nama, prie kurio stovejo 3-4 policijos ekipazai (bent is vienos namo puses).

Policininkai budejo prie namo tvoros. Visi su vincesteriais. Bande is namo iskrapstyti kazkoki nusikalteli (matyt taip pat loseja). Per racija siule jam iseiti graziuoju. Nusikaltelis matyt neziuri filmu ir nezino apie USA policijos darbo principus. Todel iseiti net nesiruose. Stebejome “veiksma” beveik valanda, bet kadangi nebuvo issauta nei viena kulka, vaziavome toliau.

Iki pat Victorwille vaziavome senu Route 66 keliu ir net nekreipeme demesio i tai, kad tas ruozas buvo uzdarytas.

Kai yra noro ir nera policijos, kliuciu nera. Zenklu buvo gana nemazai. Siaip kelias tvarkingas, tik vietomis perkastas:

Kelias uzdarytas buvo todel, kad sioje vietoje liutys ji vietomis isplove. Esant liuciu sezonui kai kur jis buna ir apsemtas (musu atveju viskas buvo sausa). Daug kur matesi laikinu upiu vagos.

Jeigu kliuciu nejo apvaziuoti keliu, apvaziavome laukais (tarp voru, gyvaciu ir skorpionu). Tokiu nemateme, bet ju ten tikrai turejo buti. Paziurekit filmus.

Laukuose/dykumose matesi daug besiformuojanciu viesulu. Nedideliu, bet graziu. Matyt is tokiu vietu ir kyla didieji tornadai.

Pakeliui radome Route 66 zenklu. Ju potvyniai nenuplauna..

Taip pat radome ugnikalnio “Amboy” krateri. Stovejimo aikstele nuo kraterio gana toli. Eiti teko labai daug (pirmyn – atgal suvaiksciojome gal 5 mylias).

Busimas bLogo Logo:

Pravaziavome buteliu ferma. Buvo zenklas nekelti kojos, todel vaiksciojome tik nedaug. Bus proga, ikelsiu panoramine nuotrauka is vidaus.

Grazus tiltas ir labanakt

Is viesbucio isvaziavome 08:30.

Kelias iki Las Vegas buvo grazus, bet labai vejuotas. Vos laikemes ant motociklo. Apie blogo rasyma vaziuojant nebuvo net minciu.

Pakeliui i Las Vegas visai neplanuotai radome kazkoki murini statini. Jeigu kas zino, kas ten toks, pasakykit…

Virsuje esanti nuotrauka daryta nuo sio tilto:

Uztvankos baseinas:

I Las Vegas`a atvaziavome gana anksti (apie 13 valanda). Susiradome viesbuti (eilinis super 8). Tik sitas, kaip ir viskas Las Vegase, su kazino pirmame aukste. Kartu su kambario kortelemis gavome ir losimo kuponu. Issikroveme daiktus ir vaziavome apsidairyti.

Bet Las Vegasas nakti visai kitoks. Pasidaire diena grizome i viesbuti, nusnaudeme ir isvaziavome antram raundui nakti. Atrode, kad zmones diena sedejo namie, o nakti isejo pagyventi i miesta. Viskas sviete, visur grojo grazi muzika, pastatai sviete, viskas atrode baisiai prabangiai ir tvarkingai. Vyko ugnies sou, soko fontanai, ir kiekviename kampe veike kazino (vertikalios nuotraukos idetos horizontliai tam, kad prajudintumete monitorius bei jungiamuosius laidus, kad neiaugtu. O jeigu rimtai, neturiu galimybes sutvarkyti):

Giedrius pabande laime Viesbutyje esanciame kazino. Paprastame losimo aparate. Idejes $1 pacioje pabaigoje, likus keliems centams laimejo $20. Cia irodymas:

Laime bandziau ir as, bet viska pralosiau (irgi $1). Aciu dievui, kad Wallet-Control isvis ileido i kazino :D. Voshodo, vis delto, neuzstatinejom… Kam mums tie milijonai.

Ir pagaliau, Grand Canyon!

Vovere Showoff`ere. Visi filmavo, fotkino, o ji grauze riesuta ir nieko nebijojo.

Toliau dar graziu vaizdu:

Karstis apie 30 laipsniu arba daugiau. Kasdien atrodo, kad idegti jau nebeimanoma, bet vis klystam.

O čia bepilotis automobilio tempimo būdas, apie khrį kalbėjau vakar:

Radome dar indėnų urvų:

Ir dar prerijų:

Apsilankėme “Painted deserts”. Dažytose dykumose.

Čia “Brolis” iš “ratų”. Wigwam Village. Ta vieta buvo Ratų filmuke, ar bent kažkaip su tuo susijusi. Žurnalistinį tyrimą galbūt atliksiu kada nors vėliau

Buvo ir policininkas (tik be skiriamųjų ženklų ir nerenovuotas):

Dar vienas namelis ant ratų: keista foto gavosi.

Pasiekėme Flagstaff’ą. Miestelis labai fainas ir gražus. Kadangi rytoj Grand kanjono diena, apsistojome ne jame, o toliau esančiame Williams. Bus arčiau važiuoti, labiau spėsime.

Apsistojome viešbutyje. Išsikrovėme daiktus ir važiavome apsidairyto į Williams miestelį. Viskas labai fainai, gražu, daug eismo, žmonių, kavinių, bariukų.

Suvalgėme po taco, pasivaikščiojome ir grįžome į viešbutį.

Iki rytojaus, labanakt…

Užkilome iki jo. Bet pamatėme, jog dar daug kalno liko. Tam kalnas ir yra, kad į jį užkilti. Todėl kilome. Kol kuro rodyklė pasakė “NE”. O jeigu tiksliau, borto kompas rodė, jog galime nuvažiuoti dar 27 mylias. Nuvažiavus 1 mylią jau rodė, kad galime nuvažiuoti 23. Mane skaičiuoti mokė kitaip… Bet nesvarbu.

Apsisukome ir riedėjome atgal.

Vos nusileidę ieškojome degalinės. Navigacija nuvedė į vietą, kurioje degalinės nebuvo (arba ji atrodė kaip visi pastatai, ir mes jos nepažinome). Bet radome du žmones, vyrą ir moterį. Jie meksikietiškais gatvių pavadinimais bandė nupasakoti kelią iki degalinės. Po 20 minučių bendravimo moteris palydėjo mus iki degalinės. Thx.
Toliau sutikome porą draugų. Draugą arklį:

Ir draugę kobrą:

Taip pat Cadillac Escalade su standartiniais ratais (18 colių ten tikrai ne standartas):

Prasidėjo kelionė prerijomis.

Kuro kainos USA atvirkščiai proporcingos šio kalno dydžiui:

Viadukai:

Ir t.t.

Kai kurios fūros turi gale pelekus, kurie kažką daro su oro srautu. Bet važiuojant tokiai iš paskos skirtumo didelio nesijaučia. Vistiek daužo kaip reikiant..

Vienas video atstotų daug foto. Pabandysiu įkelti posto pabaigoje. Jeigu neužmigsiu.

Turiu pastebėti, kad net Harley-Davidson neturi miesto, pavadinto savo vardu (lyg ir). Bet žiūrėkit, kas turi! Baltosios ir raudonosios garbei

Ten ir užsukome. Užsipylėme kuro, palaukėme kol nustos lašnoti ir važiavome toliau.

Traukiniai čia traukia po 120 vagonų (daugiau dar kol kas nesuskaičiavom). Priekyje 3-4 lokomotyvai. Gražu, kai viskas vyksta prerijose. Bet šiuo metu.jie signalizuoja ir važiuoja po mūsų viešbučio langu. Neįdomu.

Pasiekėme Gallup’ą. Šios dienos tikslą.
Ir dienos kulminacija: viešbutis. Įpratome prie Super 8 gero kainos/kokybės santykio. Bet šiandien šiek tiek kitaip. Viešbutis prastam rajone. Kol į vidų nešėmės daiktus, tris valkatas išsivežė kažkokia tarnyba. Gatvėmis valkiojasi bedarbiai. Šalia važiuoja traukiniai (ne taip dažnai, bet vistiek). Rytoj jau būsime Arizonoje.

P.S. Laikas prasisuko dar valanda atgal. Tik šiandien vakare pamatėm. Kaip ir neblogai.
Beje, amerikiečiai labai keistai gabenasi savo automobilius namukais ant ratų: prisikabina standžia vilktim ir tempia. Tempiamoje mašinoje žmonių nėra. Nesuprantu, kaip jos vairuojasi. Įkelsiu video..:)

Aplink vėl kalnai:

Sustojome silver moon kavinėje. Palaukėme, kol aprims lietus. Pasidėliojome tolimesnį maršrutą.

Pravažiavome posūkį į Las vegas’ą. Nesukome. Ne dėl to, kad neturime $ už ką lošti (užstatytume Voshodą), bet dėl to, kad ten netikras las vegas. Iš mažosios L

Aplenkėme namą ant ratų, panašų į fūrą:

Ten tikriausiai du miegamieji ir vonia yra.
O vaizdai tik gražėjo.

Radom miestą Eldorado, nors S. Povilaitis jo nerado.

Šiaip labai įdomus miestelis. Su neįprasta ir vienoda architektūra. Labai ramus. Ir turi gerą parduotuvę, kurioje pirkome skanius Burito.

Apsistojome viešbutuky. Kad ir kaip būtų nekeista, vėl super 8.

Važiavome pasivažinėt. Mieste labai daug įmantrių mašinų ir milžiniškų ratlankių. Lietuvoje tikriausiai būtų tokia pati situacija, jeigu tik finansinė padėtis būtų panaši
Čia Cadillac Escalade tekinis:

O čia neaišku kas:

Dar yra nemažai mašinų su hidraulinėmis pakabomis (kadangi jie neturi duobių asfalte, ir neturi visiškai, tai patys pasidaro šokinėjančią mašiną). Ramiai važiuoti irgi atsibosta.

Kad ir kaip niekam neįdomu, bet parduotuvėje nusipirkau mašinėlę ir apsiskutau barzdą ir dar maikę už $5, kad tiksliau išreikščiau mintį.

Reikės galvoti įdomesnių pramogų :\

Įvažiavom į Elk City. Fainas miestelis. Turi Route 66 muziejų. Į jį ir užsuksime.

Gaila, bet sekmadieniais muziejus nedirba :\. Paliksim sekančiam kartui :D.
Ryte dar buvo vėsoka, bet nuo 09:30 pradėjo kaitinti.
Pasiekėme Sayre miestelį. Nieko labai įdomaus.

Mes Texas’e!

Pravažiavome Shamrock.
Sustojome McLean’e. Prie kažkokio muziejaus, kuris taip pat uždarytas. Bet sutikome porą žmonių, keliaujančių iš Los Angeles į Chicago automobiliu. Pabendravome, pavaišinome žaliomis devyneriomis. Jie davė mums kažkokio žmogaus iš SantaFe kontaktą, apsistojimui.

Važiuojame link Amarillo. Ieškome degalinių, nes baiginėjasi kuras.
Radome mažą degalinę. Bandėme toliau važiuoti Route 66, bet įvažiavome į kažkokius fermerio laukus. Teko apsisukti ir grįžti į greitkelį.

Toliau važiuojame greitkeliu vis nusukdami į lygiagrečius kelius, kurie yra route 66.

13:30 jau esame Amarillo. Apsidairysime.

Nusipirkome pigių, bet skanių hot dog’ų. Tik juos čia pasigaminti reikia pačiam :). Pardavėjas ant lapo nupiešė planą kaip rasti kavinę su internetu. Radome, išgėrėme kavos ir susidėliojome tolimesnį maršrutą. Šiandien viršysime dienos normą ir apsistosime ne Amarillo, o Tucumari. Mažiau važiuoti reikės rytoj.
Ir pagaliau, ilgai laukta vieta, Giedriaus svajonė: kadilakų ranča!

Rodos kaupėsi lietus. Bet iškrito tik keli lašai.
Radome keistoką karvę:

Jų tokių čia yra nemažai. Bet yra ir normalių. Vietomis labai daug (galima jas skaičiuoti net ne vienetais, o hektarais).

Pervažiavome texas’ą ir įvažiavome į New Mexico!

Įvažiavome į NEW MEXICO!

Vaizdai važiuojant įspūdingi.
Radome degalinę-muziejų. Beje, degalinė CHEVRON. Gal girdėtas vardas..

Ten daug visko, bet USA internetas nepritaikytas parodyti viso USA grožio.
Debesys vėl kaupiasi.

Dar tikėjomės, kad spėsime iki viešbučio nuvažiuoti sausi. Nors ir važiavome 90 mph greičiu, vistiek nespėjome ir sušlapome. Nedaug..

Diena baigta

Važiuojame pagauti route 66 kelio ir tada juo ilgą atstumą iki pirmojo objekto: Will Rogers muziejaus. O pakeliui važiavome pro Chelsea.

Chelsea foto nebus, nes derinau navigacija. Dar nesugalvojom kur ja pritvirtinti. Motociklo integruota navigacija kartais sunkiai veikia.

Sutikome tanką, polociją ir gaisrinę vienoj vietoj.

O
Pasiekėme Will Rogers muziejų. Kadangi vėluojame, į vidų nėjome.
11:30 pasiekėme Tulsą. Vakarykštės dienos tikslą. Šiandien užtrukome verizon’e bandydami nusipirkti kortelę.

Važiuojame per Bristow. Ieškome kremo nuo saulės, nes savo palikome Vinitos viešbuty. Neradome, išvažiavome.

Sustojome parduotuvėje. NĖRA SŪRELIŲ. Visai. O dar sako, kad svajonių šalis…

Pasiekėme Chandler. Mažai gyvas miestelis.

Sustojome prie pieno butelio.

Važiuojam toliau. Oklahomoje šiek tiek pasiklydome. Kelis kartus stojome aiškintis maršruto. Nusprendėme iki Clintono pavažiuoti greitkeliu. Sustojome kelių mokesčio stotelėje. Tik joje, ne taip kaip pirmojoje, nebuvo žmogaus. Reikejo tiesiog įmesti į indą centų. Kažkada mačiau filme, tai jau mokėjau… :). Tik nesupratau kaip tas aparatas juos atskiria.
O čia šiaip nuotrauka. Pakeliui:

Visą dieną labai karšta. Gal apie 30. Ir mažai debesų. Nors ir tepames kremu nuo saulės (50 galingumo), vistiek įdegam.

Vėl apsistojome Super 8 motelyje. Kokybė šio viešbučio visur panaši ir gana nebloga.

Jau esame nuvažiavę 1100 mylių (apie 1700 km) per keturias važiavimo dienas. Per dieną gaunasi apie 425 km. Vėliau tempas turėtų būti mažesnis. Gal net bus kada parašyti blog’ą..